BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Atsisveikinimas?

Regis, radau savo rašymams naujus namus (kam reikės ir kas norės, tas adresą žinos). Ta proga, kad užveriu duris blogas.lt sistemoje, norėčiau grįžti į pradžių pradžią ir papasakoti apie blogo pavadinimo istoriją.

Kaip turbūt pastebėjote, jo adrese yra frazė “No fascists”. Kodėl būtent ši frazė ir kuo tai susiję su šiuo blogu, kuriame apie fašizmą nėra nė žodžio? Tikriausiai žinote kaip būna, kai savo vartotojo vardu pasirenki bet kokį tuo metu į galvą atėjusį žodį, o po kiek laiko mintyse keikiesi - na kodėl gi būtent tokią nesąmonę pasirinkau? (Jei ką, aš pati per daug nesigraužiau dėl šio pavadinimo, nors jis ir nelabai į temą)… O istorija tokia, kad tądien, „gūdžiais“ 2007-aisiais, kai kūriau šį blogą, klausiausi Manic Street Preachers (kurie garsėja socialistinėm pažiūrom) dainos “If You Tolerate This”, kurioje yra tokia frazė su tokia žiauroka išvada: If I can shoot rabbits, then I can shoot fascists. Kadangi fašistams nesimpatizuoju, pridėjau dalelytę “no”. O visa kita jau istorija.

Iš tiesų, man ir norisi čia likti, ir nesinori. Nesinori dėl apsileidusios administracijos, mokamų blogo valdymo paslaugų bei tiesiog potvyniu užplūdusių istorijėlių apie meiles-seiles-vampyrus-ir kt.
Visgi, pagaliau prabudo redaktoriaus blogotopo skiltis (čia jau kaip ir epic win…), gal su laiku įvyks ir kitokių gerų pokyčių?..

O kol kas, ačiū tiems, kas skaitė, komentavo, kritikavo. Ačiū Just už ištikimybę :)

Rodyk draugams

Autumn soundtrack, pt.1

Yra dainų, kuriose dainuojama apie rudenį, tačiau jos mieliau klausosi vasarą ar kitais metų laikais. O kitos tiesiog dvelkia krintančiais lapais, gelsvomis pievomis ir rudens rūku, nors atlikėjai apie tai net nedainuoja…

Ruduo mano sąmonėje pasidalijęs į „švelnųjį“ ir „atšiaurųjį“, kuris gerokai tamsesnis, žvarbesnis ir depresyvesnis - lapkričio ruduo. Pagal tai skirstau ir savo klausomą rudeninę muziką.  O per keletą metų jos prisikaupė, tad norėčiau pasidalinti ir su jumis - šįkart šiokiu tokiu švelniojo rudens garso takeliu:

  • Ši metalistų Lake of Tears daina jau kokius trejetą metų tapusi kone neatsiejamu rudens atributu:
  • Norvegai Kings of Convenience ir jų raminanti rudeniška melancholija:


  • Nepelnytai primirštas Nick Drake:
  • Kiek sunkesnis, bet vis dar šiltas ruduo pagal Type O Negative:
  • Manic Street Preachers - pirmasis dainos rifas tiesiog neprašomas įsirašo į atmintį…
  • Tai tokia tad pirmoji rudeninės muzikos dalis. Gero klausymo, jaukaus rudens.

Rodyk draugams

Ode to my forthcoming autumn

Dabar, kai rašau patogiai įsitaisiusi ant nuosavos lovos, nutilus dienos triukšmams ir rūpesčiams – tokių vakarų šią vasarą būta ne vienas - negaliu patikėti, kad ji baigiasi. Negaliu. Su nerimu „laukiu“ rugsėjo, ir visko, ką jis atneš: kitą miestą, kitus žmones ir rudenį. Kasmet vis kitą, bet visada paliekantį žymę. Ir tai - ne išsigalvojimai, ne mistifikavimai. Rudenį reikia išgyventi, tačiau tik jam atėjus galime sužinoti kaip. Ironiška, bet tokios žinios tampa ne itin naudingos kitais metais, kai „naujas“ ruduo tave paveikia skirtingai nei praėjęs. Tad turiu blogą naujieną - vaistų nuo rudens kol kas nėra.

Į galvą ateina vienas palyginimas. Ruduo – tarsi radiacija, pasklidusi ore po atominės bombos sprogimo: nuo jo nepasislėpsi, jis, pereidamas kiaurai, įsiskverbs į kiekvieną tavo ląstelę. Tu kvėpuosi rudeniu, kalbėsi juo, rašysi taip pat juo. Ir visai nesvarbu, ar sutiksi jį gerdamas karštą arbatą, žiūrėdamas visas komedijas iš eilės ar bet kaip kitaip save linksmindamas ir ignoruodamas jį. Nekviestas svečias, apsilankantis kasmet, ir kiekvienąkart nepraeinantis be pėdsako. Jis pasiliks tavy, įsirašys kraujyje.

P.S. Visos dainos apie rudenį nublanko, kai išgirdau šią The Deflux dainą. Nors ji net nėra apie rudenį, bet skambesys tiesiog persismelkęs juo.

Rodyk draugams